Kiek kainuoja ir užtrunka palikimo dokumentų tvarkymas, mirus artimajam?

Su teisiniais paveldėjimo klausimais susiduriame tik tada, kai miršta artimas asmuo, pavyzdžiui, vienas iš tėvų. Palikimo dokumentų tvarkymas – procedūra, galinti pareikalauti tiek papildomo laiko, tiek ir lėšų. Įstatymų koridoriai gali būti ypač klaidūs tada, kai velionis nepalieka testamento, o giminaičiams nepavyksta draugiškai susitarti, pastebi „Tokarija“ nekilnojamojo turto brokerė Karolina Lukaševičiūtė. Turto dalybų ginčą, kilusį tarp brolių, seserų, tokiu atveju gali tekti spręsti tik teisminiu keliu.

Dokumentus išduoda tik paskirtas notaras

Paveldėjimo teisės liudijimas – oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. „Pagal LR įstatymus, šiuos dokumentus išduoda tik atsiradimo vietos notaras, kurio būstinė gali būti ir kitame mieste. Deja, be šio dokumento negali būti tvarkomi jokie tolimesni paveldėjimo reikalai“, – pastebi K. Lukaševičiūtė.

Tokią Paveldėjimo teisės liudijimo dokumentų išdavimo tvarką reglamentuoja LR notaro  įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. (Žin., 1992, Nr. 28-810).

„Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus savo asmens dokumentą ir nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus, t.y. registrų centro pažymą ar išrašą, įrodantį, jog turtas priklausė velioniui. Jie įprasta tvarka išduodami praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tam tikrais atvejais, paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, liudijimas gali būti išduodamas ir anksčiau. Tuomet reikia gauti notaro patvirtinimą, jog be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra. Tiesa, dokumentų tvarkymo procedūrą taip pat galima atidėti, pavyzdžiui, 20–iai metų“, – komentuoja nekilnojamojo turto brokerė.

Ne vienas būdas pasidalyti

Paveldint turtą lygiomis dalimis pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais yra laikomi palikėjo vaikai ir įvaikiai, antros – palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilių giminaičiai – palikėjo seneliai, provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai ir kt.

„Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Taip pat, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė“, – paaiškina nekilnojamojo turto brokerė.

Jei testamentas nenurodo kitaip, turtas yra išsidalijamas lygiomis dalimis po vienodą turto dalį. „Kai giminaičiai susitaria patys, jie gali išsidalinti turtą pagal savo poreikius, tarkime, vienas paveldi sklypą, antras namą, o trečiam atitenka butas. Tačiau įprasta tvarka pagal įstatymą jie paveldi turto vieneto dalį, tai būtų 1/3 sklypo, namo ar buto“, – pasakoja pašnekovė.

Gali tekti ir į kaimynus

Spręsti turto dalybų klausimus, nesant testamento, galima tiek dovanojimo, tiek ir pardavimo būdu, tačiau čia būtinas artimųjų, o kartais ir kaimynų susitarimas.

„Giminaičiai paprastai nenori įsileisti kito svetimo asmens, todėl tais atvejais, kai, vienas iš įpėdinių nori parduoti savo turto, tarkime, gyvenamosios paskirties sklypo dalį, ją per įgaliotą notarą pirmiausia turi siūlyti kitam bendrasavininkiui (broliui, seseriai). Tik tada, kai bendrasavininkis atsisako pirkti kito bendrasavininkio dalį, ją galima perduoti tretiems asmenims, – sąlygas vardija K. Lukaševičiūtė. – Žemės ūkio paskirties sklypo ar miško paveldėjimo atveju procedūra gali būti ir sudėtingesnė, kadangi bendrasavininkiams atsisakius pirkti bendro turto dalį, ją toliau būtina siūlyti kaimynams. Tokiais atvejais turi būti gaunami ir Nacionalinės žemės tarnybą (NŽT) įgaliojimai.“ Čia kažkaip neaiškiai parašyta, iš nžt gaunamas raštas, kad kaimynai neišreiškė noro pirkti. Maždaug mėnesį laiką užtrunka procedūra.

Kartu ji priduria, jog turto dalybos visuomet vyksta greičiau, jei jie yra vykdomi pagal paties velionio surašytą valią. Tuomet sumažėja rizika nesutarimų, kuriuos reikėtų spręsti tik teisminiu keliu. „Praktika rodo, jog didžiausi teisminiai ginčai kyla tuomet, kai netikėtai atsiranda koks nors giminaitis, pavyzdžiui, veliono vaikas iš ankstesnės santuokos, reiškiantis pretenzijas į paveldėto turto dalį“,  – pasakoja NT ekspertė.

Dokumentų tvarkymo įkainiai ir terminai

Palikimo dokumentų tvarkymo procedūra, jei nėra papildomų trukdžių, gali užtrukti iki mėnesio. „Žinoma, tai priklauso ir nuo notaro, į kurį reikia kreiptis, užimtumo. Norint susitvarkyti dokumentus skubos tvarka, notarinės paslaugos gali kainuoti brangiau. Bendra dokumentų tvarkymo kaina priklauso nuo turto vertės“, – teigia K. Lukaševičiūtė.

Už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus, už Europos paveldėjimo pažymėjimo parengimą ir jo patvirtintos kopijos išdavimą notaro įkainiai siekia 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 eurų ir ne daugiau kaip 289,62 eurų.

„Tačiau įsivertinti reikėtų ne tik formalius dokumentų tvarkymo kaštus, bet ir tuos, kuriuos tenka patirti, vykstant pas paskirtą notarą, jei jo būstinės vieta yra toli nuo gyvenamosios vietos, ir, žinoma, laiką, kurio reikia, aiškinantis visas jų ruošimo procedūras nuo pradžių“, – pastebi NT ekspertė.

Tais atvejais, kai įpėdinis neturi galimybių ar laiko tvarkyti dokumentų pats, pagal notarinį įgaliojimą jis gali įpareigoti paveldėjimo dokumentų tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę.

„Finansinius, teisinius ir ūkinius klausimus spręsti nuotoliniu būdu – įprasta praktika. Šiandien jau teikiame ir internetinių konsultacijų paslaugas. Sklypą paveldėtojas asmuo, kuris nežino, nuo ko pradėti, gali pateikti mums užklausą, prisegti turimus dokumentus ir sulaukti atsakymo per 24 val“, – teigia K. Lukaševičiūtė.

Leave a comment