Kas yra šeimos verslas?

Kas yra šeimos verslas? Ar paprasta jo imtis? Kokie iššūkiai lydi verslininkus rinkoje jau skaičiuojančius tris dešimtmečius? Į šiuos klausimus nuoširdžiai ir išsamiai sutiko atsakyti Nekilnojamojo turto įmonės Tokarija bendrasavininkai Angelė ir Petras Lukaševičiai.

Savo įtemptoje dienotvarkėje radę laiko, vieni stipriausių NT specialistų Vakarų Lietuvoje atsakinėdami į klausimus atrodo net per 28-erius metus nepraradę nei trupučio žingeidumo ir aistros tam, ką daro…

Kaip kilo mintis imtis nuosavo verslo?

Petras:  1991-aisiais vyko pertvarka, buvo naikinami tarybiniai ūkiai,  kūrėsi naujos galimybės, Dirbau statybos inžinieriaus darbą ir puikiai išmaniau projektavimą, taip kilo mintis tiesiogiai siūlyti savo paslaugas.

Angelė: Aš dirbau mokytoja, bet  matydama vyro gebėjimus labai pritariau idėjai imtis šeimos verslo sukūrimo.

Kuris buvote iniciatorius?

Angelė: Greičiausiai galėčiau teigti, jog iniciatoriai buvome abu. Neabejojau vyro sugebėjimais ir tikėjau jo sėkme.

Petras: Nors įmonę registravau savo vardu ir veikla buvo projektavimo darbai, nekilnojamojo turto paslaugos į darbus įsijungėme kartu. Tai buvo nauja abiems, žinoma, labai įdomu, bet ir sudėtinga.

Ko išmokote per tiek metų versle?

Petras: Visų pirma pradėjau mokintis įstatymų vingrybių. Domėjausi absoliučiai viskuo, kas liečia mūsų verslą. Išmokau labai daug pradedant nuo  techninių dalykų, baigiant supratimu apie valdžios leidžiamus įstatymus. Labiausiai vertinu, jog  tapau kantrus, to tikrai reikia dirbant su klientais.

Angelė: Svarbiausia, man darbe buvo ir yra žmogus bei jo interesai. Dirbant, niekada neskaičiuoju laiko, visada stengiuosi prisitaikyti prie rinkos dėsnių. Ir žinote ką – man sekasi (šypsosi).

Kaip manote, kokia Jūsų sėkmės paslaptis?

Petras: Labai svarbu – tikėti savo darbu ir jo sėkme. Apima didelis  džiaugsmas kai gali padėti žmonėms, o dar smagiau važiuojant per Lietuvą, matyti pastatytus savo suprojektuotus namus. Kai esu klausiamas apie hobi – visada, pirmiausia paminiu savo darbą, iš tiesų, man jis teikia didelį malonumą.

Angelė: Tai galėčiau įvardinti trimis žodžiais –  darbas, tikėjimas, ryžtas. Pats didžiausias džiaugsmas kai pas tave ateina jau trečia karta klientų (pirmųjų užsakovų anūkai) ir patiki savo namus. Taip pat manau, kad viena iš sėkmingo verslo paslapčių yra meilė žmonėms. Labai svarbu empatija  – stengtis suprasti jų bėdas bei sąžiningai atlikti savo darbus.

Kas jums yra šeimos verslas?

Petras: Be abejonės, tai – pajamų šaltinis. Bet svarbu ne tik materialiniai dalykai. Man aktualu, jog  esu reikalingas klientams. Kai dirbi drauge su šeima yra jaučiamas didelis  palaikymas vienas kito. Supratimas, jog esi ne vienas – motyvuoja judėti tolyn. Tai labai svarbu. Labai džiaugiamės pritraukę į šeimos verslą dukrą Karoliną, šiuo metu dirbančią Vilniuje. Ji perspektyvi, atsakinga ir ateityje, tikimės, perims mūsų verslą.

Angelė: Mūsų šeimos verslas labai tampriai susijęs su klientais. Aš žinau jų istorijas, bėdas, džiaugsmus. Kai kurie patys tampa lyg šeimos nariai ir žodis „šeima“ įgauna dar platesnę prasmę. Mūsų verslas ir jo ilgas gyvavimas yra geriausia kas vyksta IĮ Tokarijos kasdienybėje. Esu dėkinga už tai.

Kuo skiriasi klientas prieš 28-erius metus ir dabar?

Petras: Patys pirmieji klientai buvo įtarūs, buvo toks laikmetis, jog privati veikla dar buvo sunkiai suprantama. Pradžia buvo tikrai sudėtinga –  reikėjo įgauti ne tik klientų pasitikėjimą, bet ir savotiškai juo šviesti, lavinti. Įstatymai tuo metu buvo dar kuriami ir labai neaiškūs. Visgi patys  žmonės, tuomet buvo nuoširdesni. Dabartinis klientas yra reiklus. Dauguma jų (apie 75 procentus )  yra emigrantai, vykstantys iš vienos vietos į kitą. Jie perka, parduoda, investuoja. Dirbame atsiraitoję rankoves (šypsosi).

Angelė: O mano nuomone, žmonės nesikeičia. Jie tik stengiasi prisitaikyti prie esamų sąlygų. Ir tai jau yra mano darbas padėti jiems, gebėti prisitaikyti prie jų norų, tikslų įgyvendinimų. Dažnai tenka klientus  „nuleisti ant žemės“ ypač tuos,  kurie grįžta iš užsienio- jiems sunku suprasti dabartinį gyvenimą Lietuvoje, šios šalies įstatymus. Dažnai tenka aiškinti, kad yra dvi Lietuvos-Vilnius ir kita, likusi dalis (juokiasi). Myliu žmones, todėl jų problemas beveik visada išsprendžiu.

Kaip keitėsi Nekilnojamojo turto rinka per šį laiką?

Angelė: Pradžioje žmonės dairėsi, domėjosi, tyrinėjo, bėgant  metams, atsirado noras pirkti viską, nesvarbu kas po to bus. Neaiškumų įvedė bankai, žiniasklaida, ekonomika, Europos sąjunga. Tokiomis aplinkybėmis mūsų atsakomybė prieš klientą tapo dar didesnė. Nagrinėjome, kovojome, dirbome kartu.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte pradedant verslą? O su kokiais susiduriate dabar?

Petras: Pradžioje iššūkių nebuvo. Buvo viskas aišku, įstatymai  nusistovėję. Reikėjo tik dirbti ir dirbti. Šiuo metu – kiekviena savaitė atneša po naujovę, vis kitus reikalavimus.

Angelė: Prieš beveik trisdešimt metų buvo smagu – viskas nauja – darbas, žmonės. Žinojimas, kad dirbi sau ir žmonėms.

Dabar, žinoma, irgi negaliu skųstis, esu optimistė (šypsosi). Turiu daug palaikančių klientų. Didelę reikšmę turi patirtis, įdirbis, per tiek metų sukaupti reikalingi kontaktai. Svarbiausiu varikliu tiek tuomet, tiek dabar  laikau šeimą. Didžiausia mano patarėja yra dukra Karolina, kuri dirba įmonėje ir šitame skubančiame technikos amžiuje padeda neatsilikti.

Ką patartumėte pradedantiems savo verslą?

Angelė: Pasiryžti sunkiam darbui, neskaičiuoti darbo valandų. Išsiugdyti empatiją savo klientams. Stipriai stovėti ant žemės ir realiai mąstyti. Pradžiai turėtų užtekti (šypsosi).

Leave a comment