Kaip greičiau Vilniuje ir kitur išsinuomoti būstą su keturkojais augintiniais?

Remiantis Europos naminių gyvūnų augintojų maisto pramonės federacijos (Fediaf) duomenimis, Lietuvoje auginama 700 tūkst. naminių šunų ir 600 tūkst. naminių kačių, o tai yra du kartus daugiau nei Latvijoje ir tris kartus daugiau nei Estijoje. Ir nors galima drąsiai teigti, jog visuomenė sąmoningėja – atsakingiau žiūrėdama į naminio gyvūno priežiūrą, pasivaikščiojimus su juo bei susitvarkymą po gamtinių reikalų visgi nekilnojamojo turto agentai teigia, kad išsinuomoti būstą turinčiam augintinį dar yra opi problema.

Norint plačiau išanalizuoti šį klausimą buvo atlikta apklausa kurioje dalyvavo atsitiktiniai respondentai iš įvairių Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Lazdijų ) – aktyviausiai į klausimus atsakė 25 – 40 amžiaus grupės asmenys, kurie turi arba yra bendrasavininkai nekilnojamojo turto ir mielai savo būstą išnuomotų.

Kaip svarbiausius kriterijus nuomininkui jie nurodė – nuomininko amžių ir tai, ar laikinasis savininkas turi augintinį, ar ne. Apklausos duomenimis – dauguma respondentų – viename ar kitame gyvenimo etape, taip pat nuomojosi būstą ir buvo susidūrę su problema, jog augintinis laikinuose namuose nėra pageidautinas. Deja, patys savo nekilnojamąjį turtą nuomoti su naminiu gyvūnu yra linkę tik trečdalis.

„Apie tai, jog augintiniai vis dar yra „persona non grata” puikiai atsispindi socialinėje erdvėje. Facebook tinklapyje sukurta grupė – „Draugiški augintiniams: butų nuoma su gyvūnais Vilniuje“, apjungia beveik 3000 vartotojų. Tai ne tik gyvūnų mylėtojai, tai žmonės, kurie noriai dalinasi informacija ir padeda vieni kitiems susirasti laikinus būstus, kurie priims ir keturkojus draugus, – pasakoja nekilnojamo turto įmonės „Tokarija“ atstovė Karolina Lukaševičiūtė. Nekilnojamo turto ekspertė teigia, jog sprendimo būdų tenkinančių abi puses tikrai yra. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į sutartis, sudaromas tarp nuomininko bei nuomotojo. Siekdamas apsaugoti savo turtą ne tik nuo keturkojų, savininkas turėtų tai aiškiai apsibrėžti ne žodiniu, o raštiniu susitarimu – kokia yra piniginė baldų, buitinės technikos ir kitų daiktų vertė. Nuomininkui padarius žalą – tampa paprasta ją ištaisyti.

Dar vienas būdas išsprendžiantis daugumą klausimų, nuomojant būstą – draudimas. Patartina dėmesį skirti ne tik nekilnojamam, bet ir kilnojamam turtui. Tokiu atveju padaryta žala, bus kompensuota, be didelių tarpusavio ginčų. „Ir svarbiausia abiems pusėms nepamiršti žmogiškojo faktoriaus. Nuomininkus kviečiame būti atsakingais, tiek auklėjant gyvūnus, tiek nešant atsakomybę už laikiną būstą, o nuomotojams primename, jog turtas tikrai nusidėvi, nepriklausomai nuo to, ar jame gyvena augintinis ar ne. Bet kokiu atveju nuoširdumas ir pagarba geriausiai antspauduoja visas sutartis, – šypsodamasi teigia Karolina.

Norint, sprendimo būdus – visada galima rasti, vis dėl to nekilnojamo turto savininkas pats sprendžia, ką nori įsileisti į savus namus. Tik vertėtų nepamiršti, kad ties sąmoningu žmogumi ir draugišku gyvūnu drąsiai galime dėti lygybę.

Leave a comment